Šioje pamokoje aptarsime viešosios kalbos dėstymo pastraipas ir padėsime atsakyti į tokius klausimus kaip: kas yra dėstymo pastraipa? Kiek dėstymo pastraipų kalboje reikia naudoti? Kokia dėstymo pastraipos struktūra? Pavyzdžių pagalba, išanalizuosime dėstymo pastraipos sandara ir padėsime suprasti ar dėstymo pastraipa yra tinkama jūsų kalbos temai. Visus atsakymus į šiuos klausimus rasite šioje pamokoje. Tinkamai parinkti ir parengti argumentai padės jums tvirtai ir aiškiai išsakyti jūsų pozicija egzamino metu, o tai ypač svarbu, nes būtent nuo to, ar Jūs apginsite savo poziciją išsakytais argumentais ir priklausys kokį pažymį gausite.
Šioje pamokoje aptarsime pagrindines klaidas rengiant viešojo kalbėjimo egzamino kalbos apibendrinimą. Kokios yra apibendrinimo funkcijos? Kas turi būti apibendrinime, kad jūsų kalba būtų tinkamai užbaigta? Net jeigu ir suklydote ar nevisiškai atskleidėte savo poziciją kalbos metu, tai galėsite padaryti apibendrinant kalbą. Kaip tai padaryti sklandžiai ir korektiškai? Tai klausimai į kuriuos bus atsakyta pamokos metu. Nereikia pamiršti, jog kalbėjimo apibendrinimo dalis yra tokia pati svarbi kaip ir įvadas, apie tai plačiau pakalbėsime šioje pamokoje.
Šioje pamokoje aptarsime kaip reikia ieškoti ir atsirinkti informacinius šaltinius jūsų viešojo kalbėjimo egzamino kalbėjimui. Galbūt pati kalbėjimo potemė mums gali pasufleruoti, kokius informacinius šaltinius turėtumėme naudojami kalboje? Kokie šaltiniai yra tinkamo, o kokie ne? Būtent į šiuos klausimus ir stengsimės atsakyti šioje pamokoje, juk tinkami informaciniai šaltiniai yra puikus būdas parodyti egzaminuotojams, kad esate visiškai išsianalizavę savo potemę ir pasiruošę ginti ar išsakyti savo poziciją. Pamokoje pateikti pavyzdžiai tai dar geriau iliustruos.